nuogąslus

nuogąslùs, -ì (dk.) adj. (4), nūgąslùs (ž.) (4) žr. nuogąstus 1: Nūgąslùs, nu katro gali nusigąsti J. Ans visumet toks nūgąslùs Pln. nuogąslù n.: Pro langą nūgąslu veizėti, kad teip lyna Pln.